- gargaliuoti
- gargaliúoti, -iúoja, -iãvo, gar̃galiuoti, -iuoja, -iavo Erž, Gž, Ut 1. intr. kriokti, karkti, gargti: Jo krūtinė baisiai gargaliavo Pč. Na, tik tu kelk teip sunkiai, galėsi paskui gar̃galiuoti Žvr. Jam kad suveržė kaklą, net gargaliúoti pradėjo Mrj. Jis aukštinaikas parvirtęs pagavo gargaliúot kaip kad jau mirštąs Sch191. Radome gargaliúojantį, ir tuoj pasimirė Pš. Jis miegodamas gargaliúoja Vv. 2. intr. prk. rėkti, šaukti; verkti; gergžti, dainuoti (negražiai): Ko gargaliúoji kaip mušamas? Vad. Varlės gargaliúoja – bus šlapia labai Bsg. Koks čia dainavimas – bet gargaliúoja Pš. 3. intr., tr. neaiškiai, nesuprantamai kalbėti: Kažin ką jis ten gargaliúoja pats sau vienas, aš nieko nesuprantu Kv. Ką tu čia gar̃galiuoji, sakyk kaip žmogus Alk. Būtų juos pamokę vokiškai gargaliuoti Pt. Jau nė žodžių neištaria, tik apsiputojęs gargaliuoja gargaliuoja (greit šneka) Skr. 4. intr. skalauti gerklę; burbuliuoti (burnoje): Kad įpili vandens į gerklę, tad gargaliúo[ja] J. Gargaliúo[ja], kad praryna ir negalia atkosėti J. Jei gerklė užkibus, tai gar̃galiuok su druskos vandeniu Krkl. Davė gargaliúojamas žoles (vaistą) Kal. | Kogi čia dabar gargaliúoji? Kad nenori, tai visai negerk! Užp. Insguls vaikas bliūdan ir gargaliúoja Ds. 5. intr. gurgėti, marmaliuoti; virti: Vanduo gargaliuodamas, ūždamas bėgo pakalnėn rš. | Katile košė gargaliãvo, t. y. virė J. Kad verda jovalas, bulvės gargaliuoja J. ^ Kad tu visada smaloj gargaliúotum! Švnč. 6. intr. garmėti, grimzti, skęsti: Įplaukė į vidurį ir pradėjo gargaliúoti Ktk. 7. intr. burbuliuoti, ulbuoti (apie teterviną): Tetirvinas gargaliúo[ja] J. 8. intr. užti: Girdžiu – gar̃galiuoja raplanai Gs. \ gargaliuoti; atgargaliuoti; įgargaliuoti; išgargaliuoti; nugargaliuoti; pagargaliuoti; prigargaliuoti; sugargaliuoti; užgargaliuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.