gargaliuoti

gargaliuoti
gargaliúoti, -iúoja, -iãvo, gar̃galiuoti, -iuoja, -iavo Erž, , Ut 1. intr. kriokti, karkti, gargti: Jo krūtinė baisiai gargaliavo . Na, tik tu kelk teip sunkiai, galėsi paskui gar̃galiuoti Žvr. Jam kad suveržė kaklą, net gargaliúoti pradėjo Mrj. Jis aukštinaikas parvirtęs pagavo gargaliúot kaip kad jau mirštąs Sch191. Radome gargaliúojantį, ir tuoj pasimirė . Jis miegodamas gargaliúoja Vv. 2. intr. prk. rėkti, šaukti; verkti; gergžti, dainuoti (negražiai): Ko gargaliúoji kaip mušamas? Vad. Varlės gargaliúoja – bus šlapia labai Bsg. Koks čia dainavimas – bet gargaliúoja . 3. intr., tr. neaiškiai, nesuprantamai kalbėti: Kažin ką jis ten gargaliúoja pats sau vienas, aš nieko nesuprantu Kv. Ką tu čia gar̃galiuoji, sakyk kaip žmogus Alk. Būtų juos pamokę vokiškai gargaliuoti Pt. Jau nė žodžių neištaria, tik apsiputojęs gargaliuoja gargaliuoja (greit šneka) Skr. 4. intr. skalauti gerklę; burbuliuoti (burnoje): Kad įpili vandens į gerklę, tad gargaliúo[ja] J. Gargaliúo[ja], kad praryna ir negalia atkosėti J. Jei gerklė užkibus, tai gar̃galiuok su druskos vandeniu Krkl. Davė gargaliúojamas žoles (vaistą) Kal. | Kogi čia dabar gargaliúoji? Kad nenori, tai visai negerk! Užp. Insguls vaikas bliūdan ir gargaliúoja Ds. 5. intr. gurgėti, marmaliuoti; virti: Vanduo gargaliuodamas, ūždamas bėgo pakalnėn . | Katile košė gargaliãvo, t. y. virė J. Kad verda jovalas, bulvės gargaliuoja J. ^ Kad tu visada smaloj gargaliúotum! Švnč. 6. intr. garmėti, grimzti, skęsti: Įplaukė į vidurį ir pradėjo gargaliúoti Ktk. 7. intr. burbuliuoti, ulbuoti (apie teterviną): Tetirvinas gargaliúo[ja] J. 8. intr. užti: Girdžiu – gar̃galiuoja raplanai Gs. \ gargaliuoti; atgargaliuoti; įgargaliuoti; išgargaliuoti; nugargaliuoti; pagargaliuoti; prigargaliuoti; sugargaliuoti; užgargaliuoti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • gargaliuoti — gargaliúoti vksm. Drùskos tir̃palu bùrną rei̇̃kia gargaliúojant skaláuti tri̇̀s kartùs per saváitę …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • gargaliavimas — gargaliãvimas sm. (1), gar̃galiavimas (1) 1. → gargaliuoti 1: Pasigirdo lyg skenduolio gargaliavimas rš. Sienos dreba nuo jo gargaliavimo Vaižg. 2. → gargaliuoti 4: Vanduo gargaliavimui R185. 3. gargaliuoti 8: Šitų raplanų kitoks gar̃galiavimas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gargalas — 1 gar̃galas sm. (3b) 1. gargimas, kriokulys, dusulys: Toks gar̃galas ima (reikia sprengsėti), būt gerai kas karčiai užgerti Gs. Užėjo kažkoks gargalas, ir užkimau Lnkv. Nuo to bėgimo gausi gar̃galą Alk. 2. vaistai gargaliuoti: Daktaras kažkokių… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atgargaliuoti — intr. atsikrenkšti: Atsikosti, tik nebeatgargaliuoja Ds. gargaliuoti; atgargaliuoti; įgargaliuoti; išgargaliuoti; nugargaliuoti; pagargaliuoti; prigargaliuoti; sugargaliuoti; užgargaliuoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gargalioti — gargalioti, ioja, iojo R185, N žr. gargaliuoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • garguliuoti — garguliuoti, iuoja, iãvo intr. Š; M gargaliuoti, kriokti, knarkti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gargėti — gargėti, gar̃ga (garga), ėjo intr. 1. gagenti: Pas upę žąsys gar̃ga Vlk. Žąsys jau garga – duok lesti Lkv. 2. gargaliuoti, gargti, kriokti: Jau ir jam gerklė gar̃ga – nebeilgai bebus kantorius Slm. Gerklė[je] gar̃ga gargulys J. Dusulingas žmogus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • garmaliuoti — garmaliuoti, iuoja, iãvo, gar̃maliuoti, iuoja, iavo 1. intr. ūžti, marmaliuoti, gurguliuoti: Kad verda jovalas, bulbės, garmaliuo[ja], t. y. burbuliuo[ja] J. Pelkė kiauroji garmaliuo[ja], kad anteiti J. Jau visi puodai garmaliuoja (verda) Skr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gurguliuoti — 1 gurguliuoti, iuoja, iãvo intr. 1. gurgėti, burbuliuoti: Liūnas gurguliuoja, kad eini per jį J. Vanduo, skrodžiamas į dvi dalis, gurguliavo ir putojo prie vairo V.Myk Put. Buvo girdėti, kaip patvinę grioviai ir grioveliai gurguliuoja į ežerą rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išgargaliuoti — 1. tr. išskalauti (gerklę): Kai gerklė pradeda skaudėti, reikia su druska išgargaliuoti – kaip ranka atima Vkš. | Jis kružiką arielkos išgargaliuoja (išgeria) ansyk Lp. 2. intr. kriokiant išmiegoti: Ant pečiaus čielą naktį išgargaliuosi, o ant… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”